Auksas turi ilgiausią istoriją iš visų investicinių turto klasių. Kai akcijų biržos dar neegzistavo, kai nebuvo obligacijų rinkų ar nekilnojamojo turto fondų – auksas jau buvo vertės matas ir turto saugykla. Ar šešių tūkstančių metų patirtis gali mus ko nors išmokyti? Ši istorija nėra tik akademinis įdomumas – ji atskleidžia pasikartojančius dėsningumus, kurie aktualūs ir šiandien.
Septyni didieji aukso ciklai
Per pastaruosius penkiasdešimt metų galima išskirti bent septynis ryškius aukso kainos ciklus. Kiekvienas jų buvo susijęs su konkrečiais ekonominiais ar geopolitiniais įvykiais, ir kiekvienas turėjo panašią struktūrą: lėtas augimas, spartėjimas, euforija, korekcija.
Pirmasis didysis ciklas – aštuntojo dešimtmečio naftos krizės ir infliacija. Antrasis – devintojo dešimtmečio stabilizacija ir ilgas nuosmukis. Trečiasis – dvidešimt pirmojo amžiaus pradžios augimas po „dot-com” burbulo ir rugsėjo vienuoliktosios. Ketvirtasis – globalios finansų krizės metu. Penktasis – pokrizinis atsigavimas ir korekcija. Šeštasis – pandemijos šokas. Septintasis – dabartinis, susijęs su infliacija ir geopolitiniu neapibrėžtumu.
Kiekviename iš šių ciklų auksinės monetos investavimui ir kiti aukso produktai atliko panašų vaidmenį – jie tapo prieglobsčiu investuotojams, ieškantiems stabilumo chaoso metu.
Krizės kaip aukso katalizatorius
Statistiškai auksas geriausiai pasirodo trijų tipų krizių metu. Pirma – infliacinės krizės, kai pinigų perkamoji galia sparčiai mažėja. Antra – finansinės krizės, kai bankų sistema ar akcijų rinka svyruoja. Trečia – geopolitinės krizės, kai kariniai konfliktai ar politinis nestabilumas kuria neapibrėžtumą.
Šios trys kategorijos nėra viena kitą išskiriančios – jos dažnai persipina. Aštuntajame dešimtmetyje infliacija ir geopolitika veikė kartu. Globalios finansų krizės metu – finansinė ir infliacinė rizika. Šiandien matome visų trijų elementų kombinaciją, kas paaiškina, kodėl auksas pasiekė istorines aukštumas.
Ko praeitis nemoko
Svarbu pripažinti ir tai, ko istorija negali pasakyti. Markas Tvenas kadaise juokavo: „Istorija nesikartoja, bet ji rimuojasi.” Tai puikiai tinka aukso rinkoms. Ji negali tiksliai prognozuoti ateities. Kiekvienas ciklas buvo panašus, bet ne identiškas. Kiekvienas turėjo savo specifiką, savo trukmę ir savo mastą. Ar tai reiškia, kad dabartinis ciklas baigsis taip pat kaip ankstesni? Nebūtinai – nes kontekstas visada keičiasi.
Pavyzdžiui, centrinių bankų aukso pirkimai tokiu mastu, koks matomas dabar, neturi precedento naujausių dešimtmečių istorijoje. Kriptovaliutų atsiradimas sukūrė naują turto klasę, kuri konkuruoja dėl dalies investuotojų, kurie anksčiau būtų rinkęsi auksą. Technologijų sektoriaus dominavimas akcijų rinkoje sukūrė alternatyvą, kurios nebuvo prieš trisdešimt metų.
Dėsningumai, kurie išlieka
Nepaisant pokyčių, kai kurie dėsningumai išlieka pastovūs. Pirma: kai pasitikėjimas popierinėmis valiutomis mažėja – auksas brangsta. Antra: kai realios palūkanų normos yra neigiamos (palūkanos mažesnės nei infliacija) – auksas patrauklesnis. Trečia: kai geopolitinis neapibrėžtumas auga – auksas pritraukia kapitalą.
Šie trys dėsningumai veikė prieš penkiasdešimt metų ir veikia šiandien. Kinta tik jų intensyvumas ir deriniai.
Pradėti nuo supratimo
Investuotojui, kuris žiūri į auksą pirmą kartą, istorija gali atrodyti sudėtinga ir prieštaringa. Vienais dešimtmečiais auksas buvo geriausias turtas pasaulyje, kitais – vienas blogiausių. Tai normalu ir tai yra aukso prigimtis – jis cikliškas.
Geriausias būdas priimti informuotus sprendimus – pradėti nuo bazinių žinių. Suprasti, kas yra investicinis auksas, kuo jis skiriasi nuo kitų aukso formų, kokios jo funkcijos portfelyje ir kokiais formatais jis prieinamas – tai pagrindas, ant kurio galima statyti ilgalaikę strategiją.
Istorija kaip kompasas, ne žemėlapis
Praeitis negali pasakyti, kur tiksliai aukso kaina bus po penkerių metų. Bet ji gali pasakyti, kokiomis aplinkybėmis auksas paprastai stiprėja ir kokiomis – silpnėja. Ar verta šią informaciją ignoruoti? Vargu. Investuotojas, kuris supranta istoriją, mažiau tikėtina, kad panikuos per korekciją arba pasiduos euforijai per augimą. Ir tai, ilgalaikėje perspektyvoje, yra didelis pranašumas.