Sklypo savininkas, statydamas šiltnamį, dažniausiai galvoja apie tris dalykus: kur tilps, kur netrukdys vaizdo, kur bus patogu nueiti. Tačiau būtent vietos pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų visam šiltnamio gyvavimo laikui. Po surinkimo perkelti į kitą vietą — sudėtinga ir brangu. Sprendimas turi būti apgalvotas iš anksto.
Lietuvos sodininkystės specialistai išskiria keturis pagrindinius veiksnius, kurie lemia, ar šiltnamis dirbs visu pajėgumu, ar liks nepilnai išnaudotas.
Pirmas veiksnys: orientacija saulės atžvilgiu
Šiltnamis turi būti orientuotas taip, kad gautų didžiausią šviesos kiekį per dieną. Lietuvos platumose optimali orientacija — ilgąja ašimi rytų–vakarų kryptimi. Šis padėties variantas užtikrina, kad saulė visą dieną apšviečia ilgąją šiltnamio sieną, o ne tik trumpąsias galų sienas.
Kokybiški arkiniai šiltnamiai projektuojami būtent atsižvelgiant į šią logiką — ilgosios sienos surenka daugiausia šviesos visą sezoną. Pasirinkus šiaurės–pietų orientaciją, derlius dažnai būna 10–20 proc. mažesnis dėl trumpesnio efektyvaus apšvietimo laiko.
Antrasis aspektas — atstumas iki šešėlinių kliūčių. Aukšti medžiai, pastatai, tvoros kuria šešėlį, ypač pavasarį ir rudenį, kai saulė stovi žemiau horizonto. Idealu, kad iš pietų pusės nebūtų jokių kliūčių artimesniame nei 10 metrų atstume.
Antras veiksnys: vėjas
Lietuvoje vyrauja pietvakarinis ir vakarinis vėjai. Šiltnamis, pastatytas be vėjo apsaugos, kenčia nuo dviejų problemų: padidėjęs šilumos nuostolis (vėjas paspartina šilumos perdavimą per polikarbonato sieneles) ir mechaninis spaudimas konstrukcijai.
Vėjo apsauga gali būti natūrali — gyvatvorė, tvora, kiti pastatai. Optimalus atstumas tarp apsaugos ir šiltnamio — 1,5–2 šiltnamio aukščio. Per arti — apsauga blokuoja ir šviesą. Per toli — neefektyvi.
Trečias veiksnys: gruntas ir drenažas
Šiltnamio vieta neturi būti žemiau aplinkinio paviršiaus lygio. Vanduo, lyjant lietui ar tirpstant sniegui, neturi rinktis aplink konstrukciją. Užmirkęs gruntas blogina augalų augimą, kuria pelėsio riziką ir trumpina šiltnamio metalinių dalių gyvavimo laiką.
Idealu — šiltnamis ant nedidelio iškilumo arba paaukštinta žvyro/smėlio platforma. Esant lygiam sklypui, verta įrengti drenažo griovį aplink konstrukciją.
Šiandien populiarūs polikarbonatiniai šiltnamiai internetu parduodami daugiausia komplektuose be pamato. Tai reiškia, kad savininkas pats sprendžia, kaip paruošti pagrindą. Šis sprendimas tampa kritinis būtent dėl drenažo — netinkamai paruošta vieta sutrumpina šiltnamio gyvavimo laiką per du ar tris kartus.
Ketvirtas veiksnys: prieiga ir komunikacijos
Praktinis aspektas, kuris dažnai pamirštamas planuojant. Šiltnamis reikalauja vandens — bent jau laistymui. Idealu turėti vandens prieigos tašką per 5–10 metrų. Elektros prieiga svarbi, jei planuojama automatika, šildymas ar vėdinimo ventiliatoriai.
Takai iki šiltnamio turi būti kieti — žvyro, plytelių arba betoninių elementų. Žolinis takas pavasarį ir rudenį tampa purvo problema, kuri perduodama į šiltnamio vidų ant batų.
Penktas — apie ką dažnai pamirštama
Triukšmingos vietos. Šiltnamio statyti šalia kelio su intensyviu eismu nereikia ne dėl triukšmo augalams, o dėl dulkių ir taršos. Sieneles, esančias 5 metrų atstumu nuo asfalto, reikia plauti dažniau, polikarbonatas geltimą pasiekia greičiau.
Kaimynų sklypas — atstumas iki ribos turi atitikti vietos taisykles, dažniausiai 1 metro minimumas. Šešėlis nuo kaimynų pastatų taip pat skaičiuojamas — vakarinis namo šešėlis gali siekti 15–20 metrų rudens vakarą.
Galutinis sprendimas
Idealios vietos paprastai nėra. Kiekvienas sklypas turi kompromisų. Specialistai pataria sudaryti sąrašą prioritetų — saulė pirma, vėjo apsauga antra, drenažas trečia, prieiga ketvirta. Sprendimas, kuriame bent trys iš keturių veiksnių užtikrinami, yra tinkamas.