Vilniaus regiono kredito unijos (ankstesnis pavadinimas Pirmoji lenkų kredito unija) veiklą reglamentuoja kredito unijų įstatymas (Žin., 1995, nr. 26-578, 1997, Nr. 114-2870, 2000, Nr. 45-1289, Nr. X-1615, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-3003 (2008-07-05)), jos veiklą nuo įkūrimo dienos įteisina 1996 metų gegužės 30 d. Lietuvos Banko išduota licencija Nr. 10.

Su nauja kredito unijų įstatymo redakcija galite susipažinti Lietuvos Respublikos Seimo tinklapyje http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=324194 
 

Vilniaus regiono kredito unijos
ĮSTATAI  

1. BENDROJI DALIS
1.1. Vilniaus regiono kredito unija (toliau vadinama - unija) kredito įstaiga, kuri tenkina savo narių ūkinius ir socialinius poreikius ir turi licenciją verstis, ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš šiuose įstatuose nustatytų neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų šiuose įstatuose nustatytų finansinių paslaugų teikimu šiuose įstatuose nustatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.
1.2. Unijos buveinė yra Didžioji g. 3, Kyviškių k., Šatrininkų sen., LT-13132 Vilniaus r. sav.
1.3. Unijos, kaip juridinio asmens, teisinė forma - kooperatinė bendrovė. Unijos veiklos laikotarpis - neribotas.
1.4. Unija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymu, kitais įstatymais, priežiūros institucijos priimtais teisės aktais ir šiais įstatais. Unija taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu, jeigu Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas nenustato kitaip.
1.5. Unija turi savo antspaudą, kuriame nurodytas jos pavadinimas – Vilniaus regiono kredito unija.
1.6. Unijos veiklos tikslai – tenkinti savo narių ūkinius ir socialinius poreikius, teikti savo nariams ir kitiems šiuose įstatuose nurodytiems asmenims kokybiškas ir savalaikes finansines paslaugas, užtikrinant unijos finansinį stabilumą ir patikimumą.
1.7. Jei šie įstatai kai kurių klausimų nereglamentuoja, turi būti taikomos įstatymų nuostatos.
2. UNIJOS FINANSINĖS PASLAUGOS IR VEIKLA
Unijos finansinės paslaugos
2.1. Unija privalo teikti šių įstatų 2.2.1 ir 2.2.2 papunkčiuose nustatytas licencines finansines paslaugas ir turi teisę teikti šių įstatų 2.2.3 papunktyje ir 2.3 punkte nustatytas finansines paslaugas, įskaitant finansines paslaugas užsienio valiuta, jei šios teisės neapribotos Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo ar kitų įstatymų nustatyta tvarka.
2.2. Licencinės finansinės paslaugos:
2.2.1. indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionalių rinkos dalyvių;
2.2.2. pinigų pervedimas;
2.2.3. valiutos keitimas (grynaisiais pinigais).
2.3. Nelicencinės finansinės paslaugos:
2.3.1. indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas;
2.3.2. skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas);
2.3.3. operacijų su mokėjimo kortelėmis ir kitomis mokėjimo priemonėmis atlikimas;
2.3.4. finansinių laidavimų ir finansinių garantijų teikimas;
2.3.5. finansinis tarpininkavimas (agento veikla), kaip tą numato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas;
2.3.6. pinigų tvarkymas;
2.3.7. informacijos bei konsultacijų kredito teikimo ir mokėjimo klausimais teikimas;
2.3.8. seifo kamerų nuoma.
2.4. Unija turi teisę teikti finansines paslaugas:
2.4.1. savo nariams ir savo asocijuotiems nariams (toliau – nariai);
2.4.2. kredito unijų asociacijoms;
2.4.3. kredito unijoms;
2.4.4. Centrinei kredito unijai. 
2.5. Indėlius ir kitas grąžintinas lėšas unija, be šių įstatų 2.4 punkte nurodytų asmenų turi teisę priimti ir iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių įstaigų ir institucijų, Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, profesinių sąjungų organizacijų, labdaros ir paramos fondų, tarptautinių ar užsienio valstybių labdaros ir paramos fondų, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka iš unijos narių nepilnamečių vaikų (įvaikių) ar globojamų vaikų, jeigu bent vienas iš tėvų ar globėjų (rūpintojų) yra unijos narys.
2.6. Unija taip pat turi teisę teikti šių įstatų 2.5 punkte nurodytiems asmenims pinigų pervedimo paslaugas.
2.7. Unijai išduota licencija suteikia teisę verstis pinigų pervedimu:
2.7.1. netiesiogiai per Centrinę kredito uniją, jeigu unija yra jos narė;
2.7.2. netiesiogiai per pasirinktą banką, jeigu unija nėra Centrinės kredito unijos narė.
2.8. Unija turi teisę įsigyti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių vyriausybių vertybinius popierius.
2.9. Unija, be finansinių paslaugų teikimo, gali verstis tik tokia kita veikla, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu.
2.10. Unijai draudžiama steigti įmones, taip pat būti jų dalyve, išskyrus teisę būti Centrinės kredito unijos dalyve.
2.11. Unija savo veiklą turi organizuoti ir vykdyti taip, kad jos veikla būtų stabili ir patikima.
2.12. Unija savo veiklą turi organizuoti ir vykdyti taip, kad kiekvienas unijos narys turėtų vienodą galimybę pasinaudoti unijos teikiamomis finansinėmis paslaugomis.
2.13. Jeigu unija nusprendžia pati nevykdyti tam tikros veiklos, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu ir padeda sudaryti sandorius dėl atitinkamų paslaugų teikimo unijai su kitais asmenimis, tai, prieš sudarydama tokius sandorius, unija privalo pranešti priežiūros institucijai ir jai pateikti šios institucijos teisės aktų nustatytą informaciją.
2.14. Unija turi teisę pradėti teikti finansines paslaugas tik gavusi licenciją.
2.15. Licenciją turinti unija visada privalo atitikti reikalavimus, kurie nustatyti leidimo įsteigti uniją išdavimui ir licencijos išdavimui. Unija Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka privalo informuoti priežiūros instituciją apie informacijos, kuri buvo pateikta licencijai gauti, pasikeitimus.
2.16. Unijai draudžiama perleisti licencijos suteikiamas teises ar kitaip leisti kitam asmeniui teikti licencines finansines paslaugas ne unijos vardu ir jos naudai.
2.17. Unijos licencijos atšaukimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas. Atšaukus licenciją, unija neturi teisės teikti finansinių paslaugų, išskyrus, kiek tai būtina, atsiskaityti su unijos kreditoriais, ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka turi būti sprendžiamas klausimas dėl unijos likvidavimo ar bankroto bylos jai kėlimo.
Unijos filialai, atstovybės ir kiti struktūriniai padaliniai
2.18. Unija filialus ir kitus struktūrinius padalinius – nutolusias kasas gali steigti tik Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota unijos buveinė, teritorijoje ir su šia savivaldybe besiribojančių kitų šių įstatų 4.1 punkte nurodytų savivaldybių teritorijose. Sprendimus dėl filialų steigimo, jų nuostatų patvirtinimo ar keitimo, jų veiklos nutraukimo, jų vadovų skyrimo ir atšaukimo, taip pat dėl struktūrinių padalinių – nutolusių kasų, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, steigimo, jų nuostatų patvirtinimo ar keitimo ir veiklos nutraukimo priima unijos valdyba.
2.19. Unijos filialo nuostatai, unijos filialo ir kitų struktūrinių padalinių, teikiančių finansines paslaugas, valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema, apsaugos užtikrinimo priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą jų veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus.
2.20. Visi unijos struktūriniai padaliniai – nutolusios kasos, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, turi turėti ryšio priemonių, užtikrinančių informacijos apie atliktas operacijas perdavimą į unijos buveinę unijos nustatyta tvarka taip, kad būtų galima sudaryti unijos dienos balansą.
2.21. Unijos atstovybė neturi teisės teikti finansinių paslaugų.
2.22. Unija, įsteigusi filialą ar kitą struktūrinį padalinį – nutolusią kasą, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo įsteigimo dienos pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti jai priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytą informaciją ir dokumentus. Pasikeitus pateiktai informacijai, unija privalo per 15 dienų nuo pasikeitimo dienos pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti jai priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytą informaciją ir dokumentus.
Unijos veiklos rizika ir jos apribojimas
2.23. Reikalavimus dėl unijos veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas.
2.24. Unija privalo sudaryti atidėjinius (atidėjimus) savo veiklos rizikai sumažinti vadovaudamasi priežiūros institucijos teisės aktais ir atsižvelgdama į kiekvieno savo sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į kliento finansinę ir ekonominę būklę, į prievolių pagal sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones ir kitas aplinkybes, turinčias įtakos unijos turto vertei.
2.25. Unija gali investuoti į nekilnojamąjį turtą, jei jis būtinas tiesioginei unijos veiklai užtikrinti (pastatai, kuriuose yra unijos buveinė ar kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, ir pan.). Šios investicijos negali viršyti 100 procentų unijos perskaičiuoto kapitalo.
2.26. Šių įstatų 2.25 punktas netaikomas, jei nekilnojamąjį turtą unija nuosavybės teise įsigijo siekdama sumažinti nuostolius, atsiradusius dėl klientui suteiktos finansinės paslaugos, ir jį nuosavybės teise turi ne ilgiau kaip vienus metus nuo jo įsigijimo dienos.
Su finansinių paslaugų teikimu susijusios informacijos teikimas
2.27. Vietose, kuriose unija teikia finansines paslaugas klientams, kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje privalo būti nurodytas unijos pavadinimas ir finansinės paslaugos, kurias turi teisę teikti unija, taip pat turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti su šių įstatų 2.28 punkte nurodyta informacija.
2.28. Prieš sudarydama sutartį dėl finansinių paslaugų teikimo, unija privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su finansinių paslaugų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, ir kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.
3. SKOLINIMAS IR SKOLINIMO APRIBOJIMAI
3.1. Skolinimu laikomas sandorių, iš kurių kyla unijos piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas unijos piniginis įsipareigojimas, sudarymas. Vienam unijos nariui gali būti skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo to nario pajinio įnašo dydžio suma bei 10 procentų unijoje sukauptų indėlių ir unijos paimtų paskolų sumos, nustatytos paskutinio unijos buhalterinio balanso pagrindu.
3.2. Unijos nariui gali būti skolinama neatsižvelgiant į šių įstatų 3.1 punkte nustatytą apribojimą, jeigu per visą skolinimo laiką skolinama suma, viršijanti dešimteriopą pajinio įnašo dydį, yra užtikrinta ne mažesnės terminuoto indėlio, esančio šioje unijoje, sumos įkeitimu.
3.3. Unija savo nariui iki vienų metų gali skolinti pinigus nereikalaudama jų grąžinimo užtikrinimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytomis prievolių užtikrinimo priemonėmis, jei nario prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija jo pajinio įnašo unijoje dydžio. Šiuo atveju unijos nariui unijos organų priimtuose dokumentuose nustatyta tvarka apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis.
3.4. Skolinimo šių įstatų 5.4 punkte nurodytiems unijos vadovams ir su unijos vadovais artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką turi patvirtinti unijos stebėtojų taryba. Bendra tokio skolinimo suma vienam unijos vadovui ir su juo artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims negali viršyti 10 procentų unijos perskaičiuoto kapitalo. Su unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiais asmenimis laikomi unijos vadovo sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) ir juridiniai asmenys, jeigu unijos vadovas valdo jų kvalifikuotą įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį. Sprendimus dėl tokio skolinimo turi priimti unijos valdyba, o su tokiu skolinimu susijęs asmuo negali dalyvauti priimant sprendimą. Skolinimo sąlygos šiame punkte nurodytiems asmenims negali būti palankesnės negu kitiems unijos nariams nustatytos skolinimo sąlygos.
3.5. Unija lėšas skolinti gali tik skolinimą užtikrinant bent viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta prievolių užtikrinimo priemone, išskyrus šių įstatų 3.3 punkte nustatytą atvejį.
3.6. Jei skolinimo laikas viršija 5 metus, toks skolinimas turi būti užtikrintas hipoteka.
3.7. Unija neturi teisės skolinti įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnašui atlikti ar subordinuotai paskolai jai suteikti, taip pat unijos išleidžiamiems skolos vertybiniams popieriams įsigyti.
3.8. Unija lėšas gali skolinti administracijos vadovo sprendimu ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui šiais atvejais:
3.8.1. jei suteikiama paskola su palūkanomis neviršija nario unijoje turimo pajinio įnašo dydžio ir jei unijos narys neturi kitų paskolų unijoje;
3.8.2. jei paskolos grąžinimas užtikrintas įkeičiant šioje unijoje esantį terminuotą indėlį;
3.8.3. jei suteikiama paskola ir (ar) suteiktų paskolų vienam unijos nariui suma neviršija 5000 litų.
3.9. Unijos valdybos sprendimu savarankiškai be paskolų komiteto pritarimo galima skolinti šiais atvejais:
3.9.1. jei suteikiama paskola ir (ar) suteiktų paskolų vienam unijos nariui suma neviršija 10000 litų ir jos suteikiamos ne ilgesniam kaip 60 mėnesių terminui;
3.9.2. jei suteikiamas banko sąskaitos ir (ar) kredito kortelės limitas ir (ar) suteiktų banko sąskaitos ir (ar) kredito kortelės limitų vienam unijos nariui suma neviršija to nario 1 mėnesio įplaukų į jo banko sąskaitą dydžio, jie suteikiami ne ilgesniam kaip 36 mėnesių terminui ir jei unijos narys neturi kitų paskolų unijoje. Šiame papunktyje numatyto 1 mėnesio įplaukų į unijos nario banko sąskaitą dydis apskaičiuojamas imant paskutinio kalendorinio mėnesio, einančio prieš tą mėnesį, kurį suteikiamas banko sąskaitos kreditas ir (ar) kredito kortelės limitas, įplaukas.
3.10. Skolinti lėšas be paskolų komiteto pritarimo, išskyrus šių įstatų 3.8 ir 3.9 punktuose numatytus atvejus, draudžiama.
4. UNIJOS NARIAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS
4.1. Unijos nariais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Unijos nariu fizinis asmuo gali būti, jeigu jis gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje ar su šia savivaldybe besiribojančių šių savivaldybių teritorijose:
4.1.1. Vilniaus miesto savivaldybės;
4.1.2. Švenčionių rajono savivaldybės;
4.1.3. Molėtų rajono savivaldybės;
4.1.4. Širvintų rajono savivaldybės;
4.1.5. Elektrėnų rajono savivaldybės;
4.1.6. Trakų rajono savivaldybės;
4.1.7. Šalčininkų rajono savivaldybės.
4.2. Unijos asocijuotais nariais gali būti šie Lietuvos Respublikoje įregistruoti ir Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje ir su šia savivaldybe besiribojančių kitų šių įstatų 4.1 punkte nurodytų savivaldybių teritorijose buveinę turintys juridiniai asmenys:
4.2.1. asociacijos, profesinės sąjungos, religinės bendruomenės ir bendrijos, sodininkų bendrijos, daugiabučių namų savininkų bendrijos, viešosios įstaigos, kurių dalininkės nėra valstybės institucijos, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), žemės ūkio bendrovės;
4.2.2. unijos narių  fizinių asmenų individualios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės, kuriose unijos narys ar nariai valdo įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, suteikiančias teisę kontroliuoti įmonės veiklą. Šiame papunktyje nurodyti juridiniai asmenys gali būti unijos asocijuotais nariais, jei jie atitinka Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme numatytų mažų ir labai mažų įmonių apibrėžimą.
4.3. Unijos asocijuotas narys privalo vykdyti visas unijos nario pareigas ir gali naudotis visomis unijos teikiamomis paslaugomis ir nario teisėmis, išskyrus teisę balsuoti, būti išrinktam į unijos valdymo ir priežiūros organus, komisijas, komitetus ir tarnybas.
4.4. Asocijuotų narių unijoje negali būti daugiau ar tiek pat kaip šių įstatų 4.1 punkte nustatytus kriterijus atitinkančių narių.
4.5. Mažiausiai unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių, yra 50.
4.6. Unijos nariais negali būti:
4.6.1. asmenys, teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka priežiūros institucijai nepateikę duomenų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę, dalyvius, veiklą, finansinę būklę, juridinio asmens vadovus (juridinio asmens organų, išskyrus dalyvių susirinkimą, narius);
4.6.2. asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie juos, įskaitant asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą.
Narių priėmimas į uniją ir narių registravimas
4.7. Unijos nariais norintys tapti asmenys, atitinkantys šių įstatų 4.1 punkto reikalavimus, pateikia raštišką prašymą unijos valdybai. Prašyme šis asmuo pasižada laikytis unijos įstatų, sumokėti unijos valdybos nustatytą stojamąjį mokestį, įmokėti pajinį įnašą, kuris negali būti mažesnis už įstatų 6.6 punkte nustatytą mažiausią pajinį įnašą.
4.8. Asocijuotais nariais norintys tapti šių įstatų 4.2 punkte išvardinti juridiniai asmenys kartu su prašymu unijos valdybai turi pateikti valdymo organų sprendimą įstoti į uniją ir įsigyti pajų, registravimo pažymėjimo ir įstatų kopijas bei informaciją apie tai ar jie atitinka Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme numatytų mažų ir labai mažų įmonių statusą.
4.9. Sprendimą dėl naujo nario priėmimo priima unijos valdyba ne vėliau, kaip per 1 mėnesį nuo prašymo gavimo datos. Prieš priimdama sprendimą unijos valdyba turi teisę patikrinti, ar padavęs prašymą priimti į narius fizinis asmuo atitinka šių įstatų 4.1 punkte numatytas narystės sąlygas, taip pat, ar padavęs prašymą priimti į asocijuotus narius asmuo atitinka šių įstatų 4.2 punkte numatytas narystės sąlygas. Jei asmuo į unijos narius nepriimamas, sumokėtas stojamasis mokestis ir pajinis įnašas grąžinami išmokant juos ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo unijos valdybos sprendimo priėmimo dienos.
4.10. Unija privalo tvarkyti unijos narių registrą, kuriame nurodomi unijos nariai ir asocijuoti nariai. Unijos narių registrą tvarko administracijos vadovas. Registre nurodoma: nario vardas ir pavardė ar įmonės pavadinimas, asmens ar įmonės kodas, gyvenamosios vietos adresas ar įmonės registracijos vieta, įstojimo data, stojamojo mokesčio, pajaus sumokėjimas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti duomenys. Unijos nario prašymu, administracijos vadovas jam išduoda pažymėjimą, patvirtinantį narystę unijoje ir pajinės įmokos dydį.
4.11. Unijos narių registro duomenis  unija privalo pateikti priežiūros institucijai per 10 dienų po eilinio unijos visuotinio narių susirinkimo arba priežiūros institucijos reikalavimu  kitais atvejais.
Narių teisės ir pareigos
4.12. Unijos narys turi šias teises:
4.12.1. dalyvauti unijos visuotiniuose narių susirinkimuose ir balsuodamas turėti tik vieną balsą;
4.12.2. rinkti unijos valdymo ir priežiūros organus ir būti išrinktas į juos. Ši teisė negalioja asocijuotiems nariams;
4.12.3. gauti informaciją apie unijos metinę ir tarpinę finansinę atskaitomybę, valdybos ataskaitas dėl unijos veiklos, visuotinių narių susirinkimų protokolus ir sprendimus. Atsisakyti suteikti informaciją galima, jei joje yra unijos paslapčių. Atsisakymas pateikti prašomus dokumentus ar informaciją turi būti įforminamas raštu, jeigu to reikalauja unijos narys. Ginčus dėl unijos nario teisės gauti informaciją sprendžia teismas;
4.12.4. apskųsti teismui unijos visuotinio narių susirinkimo, valdymo ir priežiūros organų nutarimus;
4.12.5. išstoti iš unijos;
4.12.6. gauti nariams skirstomo pelno dalį;
4.12.7. gauti likviduojamos unijos turto dalį, proporcingą jo pajinio įnašo dydžiui;
4.12.8. palikti testamentu savo pajų vienam ar keliems asmenims;
4.12.9. unijos valdybos sutikimu perleisti savo pajų kitų asmenų nuosavybėn, šių įstatų 5.45.13 papunktyje nustatyta tvarka. Valdyba gali neleisti perleisti pajų, jei jį įgyjantis asmuo pagal šiuos įstatus negali būti unijos nariu;
4.12.10. reikalauti, kad unija grąžintų jo pajinį įnašą ar pajinio įnašo dalį, laikydamasi šių įstatų 3.3 punkte nustatytų apribojimų;
4.12.11. naudotis unijos teikiamomis paslaugomis;
4.12.12. turėti kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas nario teises.
4.13. Unijos narys privalo:
4.13.1. turėti unijoje ne mažesnio negu šių įstatų 6.6 punkte nustatyto dydžio pajinį įnašą;
4.13.2. laiku pranešti apie savo narystės unijoje pagrindo išnykimą;
4.13.3. šių įstatų 6.6 punkte nurodytais terminais ir tvarka sumokėti valdybos nustatytą stojamąjį mokestį ir pajinį įnašą bei mokėti kitus papildomus įnašus;
4.13.4. laikytis šių įstatų, vykdyti įsipareigojimus unijai, jos valdymo ir priežiūros organų nutarimus, dalyvauti unijos veikloje;
4.13.5. tinkamai ir laiku vykdyti su juo sudarytas paskolų, indėlių laikymo unijoje ir kitas sutartis.
4.14. Unijos narys neturi teisės balsuoti, kai visuotinis narių susirinkimas sprendžia jo narystės unijoje klausimą, taip pat šiais atvejais, kada jis yra tiesiogiai suinteresuotas svarstomu klausimu:
4.14.1. renkant unijos narį į valdymo ar priežiūros organus;
4.14.2. nagrinėjant unijos narių skundus, susijusius su nario veikla valdymo ar priežiūros organuose;
4.14.3. svarstant klausimus, susijusius su unijos nario darbo apmokėjimu ar (ir) metinių išmokų iš pelno unijos nariui, kuris yra valdymo ar priežiūros organų narys, paskyrimu;
4.14.4. įvertinant valdymo ir priežiūros organų ataskaitas, jei narys yra išrinktas į šiuos valdymo ar priežiūros organus.
4.15. Unijos valdymo ar priežiūros organų narys, išstojęs ar pašalintas iš unijos, negali toliau atlikti savo funkcijų minėtuose organuose.
Narystės unijoje pabaiga
4.16. Narystė unijoje pasibaigia, kai:
4.16.1. unijos valdyba patenkina nario prašymą išstoti iš unijos;
4.16.2. unijos narys pripažįstamas neveiksniu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
4.16.3. unijos narys pašalinamas iš unijos. Pašalinimas iš unijos:
4.16.3.1 jei unijos narys nevykdo savo pareigų, pažeidžia Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą ir šiuos įstatus, jis gali būti pašalintas iš unijos tik visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Iki visuotinio narių susirinkimo, kuriame bus svarstomas unijos nario pašalinimo klausimas, unijos valdyba gali sustabdyti nario teises. Nuo unijos valdybos sprendimo sustabdyti nario teises, narys praranda teisę naudotis unijos teikiamomis paslaugomis.
4.16.3.2 narys gali būti pašalintas, jeigu už jo pašalinimą balsavo 2/3 visuotiniame narių susirinkime dalyvavusių unijos narių.
4.16.3.3 jei pašalintas narys nesutinka su visuotinio narių susirinkimo sprendimu jį pašalinti, jis turi teisę per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą, kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo panaikinimo.
4.16.4. unijos narys  fizinis asmuo miršta arba unijos asocijuotas narys  juridinis asmuo reorganizuojamas ar likviduojamas;
4.16.5. unijos narys perleidžia pajų kitam asmeniui šių įstatų nustatyta tvarka;
4.16.6. unija likviduojama.
4.17. Kiekvienas unijos narys turi teisę savo noru išstoti iš unijos, pranešęs apie tai raštu unijos valdybai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki numatomo išstojimo. Sprendimą dėl išstojimo ir atsiskaitymo su išstojančiuoju priima unijos valdyba.
4.18. Išstoti galima tik pasibaigus finansiniams metams. Unijos valdyba gali leisti nariui išstoti ir iki finansinių metų pabaigos, jei galima atsiskaityti su išstojančiuoju nepadarant žalos unijos interesams.
4.19. Unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė unijoje pasibaigė, pajinius įnašus, privalo juos proporcingai, atsižvelgdama į unijos praėjusių metų patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas unijos nuostolių sumas, sumažinti.
4.20. Su asmeniu, kurio narystė unijoje pasibaigė, unija atsiskaito išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą ir kitas išmokas, susijusias su jo dalyvavimu unijos pajiniame kapitale, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo narystės unijoje pasibaigimo dienos.
4.21. Pašalintas arba išstojęs iš unijos asmuo nuo pašalinimo ar išstojimo momento praranda teisę naudotis unijos teikiamomis paslaugomis.
4.22. Mirusiam nariui priklausančios lėšos išmokamos jo įpėdiniams tokia pat tvarka kaip ir
išstojimo ar pašalinimo atvejais, jeigu mirusiojo įpėdiniai nėra tos unijos nariai ir neįstoja į ją šių įstatų nustatyta tvarka.
4.23. Pripažintam neveiksniu nariui priklausančios lėšos išmokamos per jo teisėtą atstovą, kai šis pateikia reikiamus dokumentus.
4.24. Unijos narys turi teisę įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį unijos visuotiniame narių susirinkime ar atlikti kitus veiksmus. Tas asmuo unijos visuotiniame narių susirinkime gali atstovauti ne daugiau kaip trims unijos nariams arba pagal sutartį įsigyti balsavimo teisę ne daugiau kaip iš trijų unijos narių. Nario įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Unijos nario įgaliotiniu negali būti unijos vadovai.
4.25. Unijos narys už unijai padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Narystės unijoje pasibaigimas neatleidžia nuo atsakomybės už unijai padarytą žalą.
5. UNIJOS VALDYMAS
5.1. Unijoje turi būti šie organai: unijos visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas.
5.2. Unijos valdymo organai yra unijos valdyba ir unijos administracijos vadovas.
5.3. Unijos organų sudarymo ir darbo tvarką, kompetenciją ir funkcijas, atsakomybę nustato šie įstatai, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas, jeigu Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas nenustato ko kita.
5.4. Unijos vadovai yra:
5.4.1. stebėtojų tarybos nariai;
5.4.2. valdybos nariai;
5.4.3. administracijos vadovas;
5.4.4. vidaus audito tarnybos vadovas;
5.4.5. paskolų komiteto pirmininkas;
5.4.6. revizijos komisijos pirmininkas (revizorius).
5.5. Unijos vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti pareigas.
5.6. Unijos vadovu negali būti asmuo, nesutinkantis, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie jį, įskaitant asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą.
5.7. Unijos vadovais gali tapti tik tie asmenys, kurie turi priežiūros institucijos leidimą. Unija bent prieš 30 dienų iki asmens rinkimo ar skyrimo unijos vadovu privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad asmuo atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Jeigu per 30 dienų nuo dienos, kai priežiūros institucija gauna pateiktus dokumentus ir duomenis, unija negauna priežiūros institucijos prašymo pateikti papildomą informaciją ar sprendimo neišduoti leidimo, laikoma, kad leidimas rinkti unijos vadovą yra išduotas. Jei paprašoma papildomos informacijos, 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo dienos.
5.8. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą leidimą panaikinti, unija priežiūros institucijos reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka nedelsdama atšaukti vadovą iš pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį.
Visuotinis narių susirinkimas
5.9. Unijos visuotinis narių susirinkimas negali būti pakeistas unijos narių atstovų susirinkimu. Tik unijos visuotinis narių susirinkimas gali:
5.9.1. keisti unijos įstatus;
5.9.2. rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto narius ir revizijos komisijos narius (revizorių) ir iš jų atitinkamai  stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto, revizijos komisijos pirmininkus, audito įmonę;
5.9.3. priimti nutarimą pašalinti narį iš unijos;
5.9.4. nustatyti revizijos komisijos narių (revizoriaus) atlyginimo dydį ir metines išmokas (tantjemas) unijos vadovams;
5.9.5. nustatyti lėšų, kurias galima skirti finansinės atskaitomybės eksperto ar nepriklausomo auditoriaus darbui apmokėti, limitą;
5.9.6. tvirtinti metinę unijos pajamų ir išlaidų sąmatą;
5.9.7. tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos;
5.9.8. spręsti klausimą dėl unijos įstojimo į Centrinę kredito uniją ir išstojimo iš jos;
5.9.9. priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti uniją;
5.9.10. spręsti klausimą dėl unijos įstojimo į kredito unijų asociaciją ir išstojimo iš jos;
5.9.11. įvertinti unijos stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto, revizijos komisijos (revizoriaus), vidaus audito tarnybos ataskaitas;
5.9.12. visuotinio narių susirinkimo metu spręsti stebėtojų tarybai ar valdybai pavestus klausimus, jei to prašo stebėtojų taryba ar valdyba;
5.9.13. spręsti kitus jo kompetencijai įstatymų ir šių įstatų priskirtus klausimus.
5.10. Unijos visuotinį narių susirinkimą šaukia unijos valdyba, o jeigu valdyba nustatytais atvejais ir tvarka susirinkimo nesušaukia, – stebėtojų taryba, administracijos vadovas arba ne mažiau kaip 1/4 unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių.
5.11. Eilinį visuotinį narių susirinkimą šaukia unijos valdyba kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą valdyba privalo paskelbti unijos nariams laikraštyje „Kurier Wilenski“ ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki susirinkimo dienos.
5.12. Pranešime apie visuotinį narių susirinkimą turi būti nurodyta:
5.12.1. unijos pavadinimas ir adresas;
5.12.2. susirinkimo data, laikas ir vieta;
5.12.3. susirinkimo darbotvarkė.
5.13. Visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę ir nutarimų projektus parengia valdyba. Ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki susirinkimo dienos unijos nariams turi būti suteikta galimybė susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke.
5.14. Visuotinis narių susirinkimas neturi teisės priimti nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, jeigu jame dalyvauja mažiau kaip 2/3 unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių ir, jeigu darbotvarkės papildymui pritaria ne mažiau kaip 2/3 unijos narių.
5.15. Neeilinis unijos visuotinis narių susirinkimas privalo būti šaukiamas, kai:
5.15.1. unijos nuosavo kapitalo dalių, nustatytų šių įstatų 6.4 punkte, suma yra mažesnė už mažiausią unijos kapitalą;
5.15.2. unijos nuosavo kapitalo nepakanka saugiai ir patikimai unijos veiklai užtikrinti;
5.15.3. to reikalauja priežiūros institucija, nustatanti susirinkimo sušaukimo terminus ir darbotvarkę;
5.15.4. to reikalauja valdyba, stebėtojų taryba arba ne mažiau kaip 1/4 unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių;
5.15.5. kitais Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais.
5.16. Neeilinio visuotinio narių susirinkimo šaukimo iniciatoriai pateikia valdybai paraišką, kurioje nurodoma: susirinkimo šaukimo pagrindas, tikslas ir darbotvarkės projektas. Valdyba, gavusi paraišką, privalo per 10 dienų nuo paraiškos gavimo dienos priimti sprendimą sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą. Neeilinis visuotinis narių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 20 dienų nuo paskelbimo apie susirinkimo sušaukimą dienos. Apie neeilinio visuotinio narių susirinkimo sušaukimą paskelbiama laikraštyje „Kurier Wilenski“.
5.17. Visuotinis narių susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių. Jei kvorumo nėra, šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus pagal darbotvarkę ir be kvorumo. Pakartotinis unijos visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo neįvykusio susirinkimo dienos, o unijos nariai informuojami ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio susirinkimo dienos. Pakartotiniame susirinkime galioja tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkė.
5.18. Visuotiniame narių susirinkime dalyvaujantys unijos nariai (jų įgaliotiniai) registruojami pasirašytinai dalyvių sąraše, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Dalyvauti visuotiniame narių susirinkime patariamojo balso teise gali ir administracijos vadovas, kuris nėra unijos narys. Unijos narys, nedalyvaujantis visuotiniame narių susirinkime, bet susipažinęs su darbotvarke ir nutarimo projektu, gali ne vėliau kaip iki susirinkimo pradžios raštu pranešti visuotiniam narių susirinkimui, ar jis yra už ar prieš dėl kiekvieno klausimo atskirai. Šis pranešimas įskaitomas į susirinkimo kvorumą, taip pat į balsavimo rezultatus.
5.19. Balsavimas visuotiniame narių susirinkime yra atviras. Slaptai balsuojama, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 susirinkime dalyvaujančių unijos narių.
5.20. Visuotinio narių susirinkimo nutarimai priimami unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma, išskyrus šių įstatų 5.21 punkte nurodytus atvejus.
5.21. Šių įstatų 5.9.1, 5.9.3, 5.9.4, 5.9.9 ir 5.9.10 papunkčiuose numatytais atvejais sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma.
5.22. Visuotinio narių susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir vienas susirinkimo įgaliotas unijos narys. Prie protokolo turi būti pridedamas susirinkimo dalyvių sąrašas ir, jeigu buvo balsuojama raštu, balsavimo biuleteniai.
5.23. Visuotinio narių susirinkimo pirmininkas kiekvieną kartą sušaukus susirinkimą renkamas iš unijos narių, o iki jo išrinkimo pirmininkauja stebėtojų tarybos pirmininkas.
Stebėtojų taryba
5.24. Stebėtojų taryba yra kolegialus unijos priežiūros organas. Stebėtojų tarybos veiklai vadovauja pirmininkas.
5.25. Stebėtojų taryba sudaroma iš 7 narių. Stebėtojų tarybos nariu negali būti unijos administracijos vadovas, valdybos narys, paskolų komiteto narys, revizijos komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys ar kitas unijos darbuotojas.
5.26. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka unijos visuotinis narių susirinkimas 4 metų kadencijai. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Kandidatus į stebėtojų tarybą ir stebėtojų tarybos pirmininką turi teisę siūlyti visi unijos nariai. Už pateiktas kandidatūras nariai balsuoja atskiru balsavimu paprasta balsų dauguma. Į stebėtojų tarybą laikomi išrinktais 7 daugiausia balsų surinkę kandidatai. Jeigu keli kandidatai į stebėtojų tarybą surenka lygų balsų skaičių, nariai už jų kandidatūras balsuoja pakartotinai. Stebėtojų tarybos pirmininkas paprasta balsų dauguma renkamas atskirai iš jau išrinktų stebėtojų tarybos narių. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.
5.27. Visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius ir nesibaigus jų kadencijai. Siūlyti įtraukti klausimą dėl stebėtojų tarybos, pavienių jos narių ar stebėtojų tarybos pirmininko atšaukimo į visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę nurodant atšaukimo priežastį turi teisę visuotinio narių susirinkimo iniciatyvos teisę turintys asmenys. Stebėtojų taryba, pavieniai jos nariai ar stebėtojų tarybos pirmininkas atšaukiami paprasta balsų dauguma.
5.28. Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs stebėtojų tarybą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
5.29. Stebėtojų taryba:
5.29.1. kontroliuoja, kaip paskolų komitetas, valdyba ir administracijos vadovas vykdo visuotinio narių susirinkimo nutarimus;
5.29.2. vertina unijos, jos valdybos, paskolų komiteto, vidaus audito tarnybos veiklą, finansinių išteklių kaupimą ir naudojimą, darbo apmokėjimą, finansinę būklę;
5.29.3. pateikia unijos visuotiniam narių susirinkimui valdybos, paskolų komiteto, revizijos komisijos (revizoriaus), vidaus audito tarnybos ataskaitas su savo išvadomis ir pasiūlymais;
5.29.4. įspėja unijos valdybą, paskolų komitetą ir administracijos vadovą, kad nedelsiant pašalintų veiklos unijoje pažeidimus, arba praneša apie tai visuotiniam narių susirinkimui, taip pat gali siūlyti visuotiniam narių susirinkimui atšaukti valdybos ir paskolų komiteto narius, o valdybai – atšaukti administracijos vadovą, jeigu jie, stebėtojų tarybos įsitikinimu, pažeidė Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą, kitus teisės aktus, šiuos įstatus;
5.29.5. užtikrina, kad unijoje būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema;
5.29.6. periodiškai vertina unijos vidaus audito tarnybos ataskaitas;
5.29.7. pateikia visuotiniam narių susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus dėl metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo ir (ar) nuostolių atlyginimo tvarkos projektų bei valdybos parengtos unijos veiklos ataskaitos, taip pat dėl vidaus audito tarnybos ir auditoriaus nustatytų pažeidimų bei kitų trūkumų;
5.29.8. nustato ir tvirtina skolinimo šių įstatų 5.4 punkte nurodytiems unijos vadovams ir su unijos vadovais artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką;
5.29.9. atstovauja unijai teisme, kai nagrinėjami ginčai tarp unijos ir valdybos, tarp unijos narių ir valdybos, tarp unijos ir administracijos vadovo;
5.29.10. siūlo valdybai ir administracijos vadovui atšaukti priimtus neteisėtus nutarimus;
5.29.11. vertina rizikų, atsirandančių teikiant finansines paslaugas, valdymą unijoje;
5.29.12. gali perduoti jos kompetencijai priskirtus klausimus spręsti visuotiniam narių susirinkimui;
5.29.13. svarsto ar sprendžia kitus klausimus, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą ir kitus įstatymus turi svarstyti ar spręsti unijos stebėtojų taryba.
5.30. Stebėtojų taryba turi teisę pasikviesti ekspertą arba nepriklausomą auditorių patikrinti ir įvertinti unijos finansinę atskaitomybę ir buhalterinę apskaitą.
5.31. Stebėtojų tarybos reikalavimu unijos valdyba ir administracijos vadovas privalo pateikti stebėtojų tarybai dokumentus, susijusius su unijos veikla, taip pat sudaryti sąlygas patikrinti unijos veiklą.
5.32. Kiekvienas unijos stebėtojų tarybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad stebėtojų taryba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitų įstatymų nustatytas pareigas. Unijos stebėtojų tarybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako taip kaip valdymo organų nariai pagal įstatymus, šiuos įstatus, su unija sudarytas sutartis.
5.33. Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas. Stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Eilinius stebėtojų tarybos posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas. Neeiliniai posėdžiai šaukiami, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių ar priežiūros institucijos nurodymu. Posėdžių šaukimo tvarka nustatoma stebėtojų tarybos darbo reglamente.
5.34. Stebėtojų tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas priimtu, jei už balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje stebėtojų tarybos narių negu prieš. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi po vieną balsą. Jeigu stebėtojų tarybos narys negali atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio projektu jis susipažinęs, ne vėliau kaip iki posėdžio pradžios gali pranešti raštu.
5.35. Stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti protokoluojami. Protokole turi būti:
5.35.1. nurodyta posėdžio vieta ir laikas, posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai, posėdžio pirmininkas, ar yra kvorumas, posėdžio darbotvarkė;
5.35.2. išdėstyta kiekvieno svarstomo klausimo esmė, nurodyti dokumentai ir informacija, kurių pagrindu svarstomas kiekvienas klausimas, išdėstyta, ką kalbėjo posėdžio dalyviai, ir jų pasiūlymai kiekvienu svarstomu klausimu, įrašyti balsavimo rezultatai ir priimti sprendimai, pridėtos posėdžio dalyvių atskirosios nuomonės ir protestai.
5.36. Prie posėdžio protokolo turi būti pridėti dokumentai, kurie buvo pateikti svarstant darbotvarkės klausimus.
5.37. Surašytas unijos stebėtojų tarybos posėdžio protokolas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi būti pateiktas susipažinti visiems stebėtojų tarybos nariams, tarp jų ir nedalyvavusiems posėdyje, o jei galimybės pateikti visiems stebėtojų tarybos nariams surašytą stebėtojų tarybos posėdžio protokolą per šį terminą nėra, – nedelsiant, kai tik atsiranda galimybė. Unijos stebėtojų tarybos narys privalo patvirtinti, kad susipažino su stebėtojų tarybos protokolu, ir, jeigu nesutinka su priimtais sprendimais ar mano, kad jie įforminti netinkamai, nedelsdamas raštu pareikšti protestą stebėtojų tarybai ir šie abu dokumentai turi būti pridėti prie stebėtojų tarybos posėdžio protokolo.
5.38. Stebėtojų taryba už savo veiklą atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui ne rečiau kaip kartą per metus. Stebėtojų taryba privalo paruošti unijos veiklos rašytinę ataskaitą ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki eilinio visuotinio narių susirinkimo ir pristatyti šią ataskaitą visuotiniam narių susirinkimui, kuris turi teisę įvertinti stebėtojų tarybos veiklą.
Valdyba
5.39. Unijos valdybą sudaro 5 nariai.
5.40. Valdybos nariu negali būti unijos stebėtojų tarybos narys, paskolų komiteto narys, revizijos komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys.
5.41. Unijos valdybos nariais gali būti renkami tik unijos nariai. Unijos valdybos nariui keliami priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyti kvalifikacijos ir patirties reikalavimai.
5.42. Valdybos narius ir jos pirmininką renka unijos visuotinis narių susirinkimas 4 metų kadencijai. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Kandidatus į valdybą ir valdybos pirmininką turi teisę siūlyti visi unijos nariai. Už pateiktas kandidatūras nariai balsuoja atskiru balsavimu paprasta balsų dauguma. Į valdybą laikomi išrinktais 5 daugiausia balsų surinkę kandidatai. Jeigu keli kandidatai į valdybą surenka lygų balsų skaičių, nariai už jų kandidatūras balsuoja pakartotinai. Valdybos pirmininkas paprasta balsų dauguma renkamas atskirai iš jau išrinktų valdybos narių.
5.43. Visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti valdybos narius, valdybos pirmininką arba visą valdybą ir nesibaigus jų kadencijai. Siūlyti įtraukti klausimą dėl valdybos, pavienių jos narių ar valdybos pirmininko atšaukimo į visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę nurodant atšaukimo priežastį turi teisę visuotinio narių susirinkimo iniciatyvos teisę turintys asmenys. Valdyba, pavieniai jos nariai ar valdybos pirmininkas atšaukiami paprasta balsų dauguma.
5.44. Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs valdybą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
5.45. Unijos valdyba:
5.45.1. priima naujus narius į uniją, sprendžia narystės unijoje pasibaigimo klausimus, išskyrus dėl nario pašalinimo;
5.45.2. renka ir atšaukia administracijos vadovą, tvirtina administracijos darbo reglamentą;
5.45.3. organizuoja ir šaukia unijos visuotinius narių susirinkimus;
5.45.4. rengia ir teikia unijos visuotiniam narių susirinkimui tvirtinti skaičiavimais pagrįstą metinę unijos pajamų ir išlaidų sąmatą;
5.45.5. tvirtina lėšų skolinimosi, įskaitant indėlius, ir skolinimo taisykles;
5.45.6. priima sprendimus dėl disponavimo unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 unijos nuosavo kapitalo. Be atskiro visuotinio narių susirinkimo sprendimo valdyba gali priimti sprendimus dėl disponavimo unijos turtu bei ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 unijos nuosavo kapitalo, jeigu unijos visuotinis narių susirinkimas 2/3 balsų dauguma priėmė sprendimą suteikti valdybai tokią teisę;
5.45.7. rengia unijos metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos projektus;
5.45.8. tvirtina unijos turto investavimo taisykles;
5.45.9. nustato įkainius už unijos teikiamas paslaugas;
5.45.10. nustato stojamojo mokesčio dydį;
5.45.11. priima sprendimus dėl filialų steigimo, jų nuostatų patvirtinimo ar keitimo, jų veiklos nutraukimo, jų vadovų skyrimo ir atšaukimo, taip pat dėl struktūrinių padalinių – nutolusių kasų, kuriose teikiamos finansinės paslaugos, steigimo, jų nuostatų patvirtinimo ar keitimo ir veiklos nutraukimo;
5.45.12. priima sprendimus dėl skolinimo šių įstatų 5.4 punkte nurodytiems unijos vadovams ir su unijos vadovais artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims;
5.45.13. svarsto unijos narių prašymus dėl jų pajų perleidimo ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo gavimo dienos praneša suinteresuotam nariui apie sutikimą ar neleidimą nariui perleisti jo pajų kitam asmeniui.
5.45.14. svarsto ir sprendžia kitus klausimus, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą, kitus įstatymus ir unijos įstatus turi svarstyti ar spręsti unijos valdyba.
5.46. Valdybos posėdžiai, be valdybos darbo reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos nurodymu. Valdybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 visų valdybos narių. Nutarimai priimami balsų dauguma. Valdybos nariai turi lygias balsavimo teises. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas. Valdybos nariai privalo saugoti unijos paslaptis.
5.47. Unijos valdybos posėdžių protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti taip, kaip nustatyta šių įstatų 5.35-5.37 punktuose.
5.48. Kiekvienas unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas. Unijos valdybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kituose teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, šiuos įstatus, su unija sudarytas sutartis.
5.49. Unijos valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas.
5.50. Už savo veiklą valdyba atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui ne rečiau kaip kartą per metus. Valdyba privalo paruošti rašytinę unijos veiklos ir valdybos darbo ataskaitą ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki eilinio visuotinio narių susirinkimo ir pristatyti šią ataskaitą visuotiniam narių susirinkimui, kuris turi teisę įvertinti valdybos veiklą. Valdyba taip pat atsiskaito stebėtojų tarybai, kuri pateikia visuotiniam narių susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus.
Unijos administracija
5.51. Unijos administraciją sudaro unijos administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kiti unijos dokumentuose nurodyti unijos darbuotojai. Unijos administracija vykdo visuotinio narių susirinkimo, stebėtojų tarybos, valdybos nutarimus ir atlieka kitas įstatymuose, unijos dokumentuose nustatytas funkcijas.
5.52. Unijos administracijos vadovą renka ir atšaukia valdyba. Kandidatus į administracijos vadovą turi teisę siūlyti visi valdybos nariai. Jeigu pasiūlomas tik vienas kandidatas, administracijos vadovas renkamas valdybos sprendimu paprasta balsų dauguma. Kai pasiūlomi keli kandidatai, už pateiktas kandidatūras valdybos nariai balsuoja atskiru balsavimu paprasta balsų dauguma. Administracijos vadovu laikomas išrinktu daugiausia balsų surinkęs kandidatas. Jeigu keli kandidatai surenka lygų balsų skaičių, valdyba už jų kandidatūras balsuoja pakartotinai. Darbo sutartį su administracijos vadovu sudaro valdybos pirmininkas, o jeigu valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas yra tas pats asmuo, darbo sutartį su administracijos vadovu pasirašo kitas valdybos įgaliotas valdybos narys.
5.53. Unijos administracijos vadovas yra vienasmenis valdymo organas.
5.54. Unijos administracijos vadovas, nevykdantis ar netinkamai vykdantis teisės aktuose ar šiuose įstatuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, šiuos įstatus, su unija sudarytas sutartis.
5.55. Unijos administracijos vadovu negali būti unijos stebėtojų tarybos narys, paskolų komiteto narys, revizijos komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys, unijos vyriausiasis buhalteris (buhalteris), asmenys, esantys kitos kredito įstaigos valdybos nariais ar administracijos vadovais. Unijos administracijos vadovui keliami priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyti kvalifikacijos ir patirties reikalavimai.
5.56. Unijos vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) negali būti unijos stebėtojų tarybos narys, valdybos narys, paskolų komiteto narys, vidaus audito tarnybos narys, revizijos komisijos narys (revizorius), unijos administracijos vadovas, asmenys, esantys kitos kredito įstaigos valdybos nariais ar administracijos vadovais.
5.57. Administracijos vadovas:
5.57.1. organizuoja ir vykdo unijos ūkinę finansinę veiklą;
5.57.2. atstovauja unijai teisme, arbitraže ir kitose institucijose, išskyrus šiuose įstatuose nustatytas išimtis;
5.57.3. unijos vardu sudaro sandorius su unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis. Šių įstatų 5.45.6 papunktyje nurodytus sandorius administracijos vadovas gali sudaryti, kai yra unijos valdybos sprendimas šiuos sandorius sudaryti;
5.57.4. tvarko unijos narių registrą;
5.57.5. sudaro darbo sutartis su darbuotojais, o kai jo nėra, darbo sutartis pasirašo kitas valdybos įgaliotas asmuo;
5.57.6. atsako už unijos metinės finansinės atskaitomybės sudarymą;
5.57.7. atsako už dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;
5.57.8. priima sprendimus dėl paskolų suteikimo šių įstatų 3.8 punkte nustatytais atvejais;
5.57.9. atsako už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus;
5.57.10. svarsto ir sprendžia kitus unijos veiklos ir valdymo klausimus, kurie pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą ir kitus įstatymus nepriskirti išimtinei valdybos ar kitų unijos organų kompetencijai.
5.58. Unijos administracijos pareigas nustato šie įstatai ir valdybos patvirtintas administracijos darbo reglamentas.
Unijos tarnybos, komisijos ir komitetai
5.59. Unijos tarnybų, komisijų ir komitetų sudarymo ir veiklos tvarką bei kompetenciją nustato šie įstatai ir kiti unijos organų priimti dokumentai.
5.60. Kai unijos turtas pasiekia 10 milijonų litų arba daugiau, unijoje turi būti atliekamas nepriklausomas auditas, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytų reikalavimų.
Vidaus audito tarnyba
5.61. Kai unijos turtas pasiekia 10 milijonų litų arba daugiau, unija privalo turėti nuolat veikiančią vidaus audito tarnybą.
5.62. Vidaus audito tarnybą renka ir atšaukia stebėtojų taryba. Vidaus audito tarnyba už savo veiklą atsiskaito ne rečiau kaip kartą per metus visuotiniam narių susirinkimui ir ne rečiau kaip kartą per ketvirtį stebėtojų tarybai. Vidaus audito tarnyba privalo paruošti rašytinę veiklos ataskaitą ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki eilinio visuotinio narių susirinkimo ir pristatyti šią ataskaitą visuotiniam narių susirinkimui, kuris turi teisę įvertinti vidaus audito tarnybos veiklą. Vidaus audito tarnyba taip pat atsiskaito stebėtojų tarybai, kuri pateikia visuotiniam narių susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus.
5.63. Vidaus audito tarnybos darbuotojų funkcijas, atsakomybę, teises, pareigas ir veiklos tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, priežiūros institucijos išleisti teisės aktai, šie įstatai, darbo sutartys, pareiginės instrukcijos ir kiti unijos organų priimti vidaus dokumentai.
5.64. Vidaus audito tarnybos kompetencija:
5.64.1. nagrinėti ir vertinti, ar vidaus kontrolės sistema tinkama ir veiksminga, kaip taikomos atskiros vidaus kontrolės procedūros;
5.64.2. vertinti, ar unijos turtas saugomas, valdomas ir naudojamas taupiai, racionaliai, laikantis įstatymų, sutarčių ir kitų reikalavimų;
5.64.3. vertinti, kaip unijoje organizuojamas darbas;
5.64.4. nustatyti silpnąsias unijos veiklos puses ir pateikti rekomendacijas, kaip ištaisyti padėtį;
5.64.5. svarstyti ir spręsti kitus klausimus, kuriuos pagal teisės aktus ir unijos vidaus dokumentus turi svarstyti ar spręsti unijos vidaus audito tarnyba.
5.65. Vidaus audito tarnyba privalo nedelsdama pranešti valdybai, administracijos vadovui ir (ar) stebėtojų tarybai apie nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, kurie kelia grėsmę unijos narių ir klientų interesams, saugiai ir patikimai unijos veiklai.
Paskolų komitetas
5.66. Paskolų komitetas unijoje privalomas. Paskolų komitetą sudaro 5 nariai. Paskolų komiteto narius ir pirmininką renka visuotinis narių susirinkimas 4 metų kadencijai. Paskolų komiteto nariu negali būti unijos stebėtojų tarybos narys, valdybos narys, administracijos vadovas, vidaus audito tarnybos narys, revizijos komisijos narys (revizorius). Kandidatus į paskolų komitetą ir paskolų komiteto pirmininką turi teisę siūlyti visi unijos nariai. Už pateiktas kandidatūras nariai balsuoja atskiru balsavimu paprasta balsų dauguma. Į paskolų komitetą laikomi išrinktais 5 daugiausia balsų surinkę kandidatai. Jeigu keli kandidatai į paskolų komitetą surenka lygų balsų skaičių, nariai už jų kandidatūras balsuoja pakartotinai. Paskolų komiteto pirmininkas paprasta balsų dauguma renkamas atskirai iš jau išrinktų paskolų komiteto narių.
5.67. Paskolų komitetas nagrinėja unijos narių prašymus dėl paskolų. Jis numato paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus dėl šių klausimų unijos valdybai ar administracijos vadovui, išskyrus šių įstatų 3.8 ir 3.9 punktuose numatytus atvejus. Paskolų komitetas taip pat svarsto laiku negrąžinamas paskolas bei teikia pasiūlymus valdybai ir (ar) administracijos vadovui. Negalima sudaryti paskolos sutarties su unijos nariu, jei pagal šiuos įstatus ir unijos nustatytas procedūras reikalingas paskolų komiteto sutikimas ir paskolos suteikimui nepritarė paskolų komitetas.
5.68. Paskolų komiteto darbo tvarką nustato jo priimtas darbo reglamentas. Už savo veiklą paskolų komitetas atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui ne rečiau kaip kartą per metus. Paskolų komitetas privalo paruošti rašytinę paskolų komiteto darbo ataskaitą ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki eilinio visuotinio narių susirinkimo ir pristatyti šią ataskaitą visuotiniam narių susirinkimui, kuris turi teisę įvertinti paskolų komiteto veiklą. Paskolų komitetas taip pat ne rečiau kaip kartą per ketvirtį už savo veiklą atsiskaito stebėtojų tarybai.
Unijos revizijos komisija (revizorius)
5.69. Kai unijos turtas yra mažesnis negu 10 milijonų litų, unijoje privalo būti renkama revizijos komisija (revizorius). Revizijos komisijos (revizoriaus) kompetenciją ir funkcijas nustato šie įstatai ir kiti unijos visuotinio narių susirinkimo patvirtinti dokumentai.
5.70. Revizijos komisiją (revizorių) renka visuotinis narių susirinkimas 4 metams. Revizijos komisija (revizorius) unijoje gali būti nerenkama (nerenkamas), jeigu unijos visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą, kad unijos auditą atliks audito įmonė, arba jeigu pagal šiuos įstatus unijos auditas yra privalomas.
5.71. Kandidatus į revizoriaus vietą turi teisę siūlyti visi unijos nariai. Už pateiktas kandidatūras nariai balsuoja atskiru balsavimu paprasta balsų dauguma. Revizoriumi laikomas išrinktas daugiausia balsų surinkęs kandidatas. Jeigu keli kandidatai surenka lygų balsų skaičių, nariai už jų kandidatūras balsuoja pakartotinai.
5.72. Revizijos komisijos nariu (revizoriumi) negali būti unijos stebėtojų tarybos narys, valdybos narys, administracijos vadovas, paskolų komiteto narys, vidaus audito tarnybos narys ar kitas unijos darbuotojas, taip pat asmuo, kurį su šiame punkte nurodytais asmenimis sieja artimosios giminystės, taip pat svainystės ryšiai. Revizijos komisijos pirmininkui (revizoriui) keliami priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyti kvalifikacijos ir patirties reikalavimai.
5.73. Revizijos komisija (revizorius) privalo patikrinti unijos metinę finansinę atskaitomybę, tuo remdamasi pateikti revizijos komisijos (revizoriaus) išvadą dėl šios atskaitomybės. Unijos metinės finansinės atskaitomybės patikrinimą revizijos komisija (revizorius) turi atlikti ir pateikti išvadą dėl šios atskaitomybės tik tada, kai audito įmonė neatlieka unijos audito.
5.74. Revizijos komisijos (revizoriaus) išvada dėl unijos metinės finansinės atskaitomybės pateikiama tais pačiais klausimais, kokiais pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą privalo būti pateikiama auditoriaus išvada.
5.75. Revizijos komisijos nariams (revizoriui) gali būti mokamas atlyginimas.
5.76. Revizijos komisijos nariai (revizorius) atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka už nepatenkinamą unijos veiklos kontrolę ir veiklos trūkumų nuslėpimą.
Unijos organų narių atsakomybė
5.77. Unijos administracijos vadovas, nevykdantis ar netinkamai vykdantis teisės aktuose ar unijos įstatuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, šiuos įstatus, su unija sudarytas sutartis.
5.78. Unijos valdybos nariai ir valdybos pirmininkas, administracijos vadovas privalo atlyginti unijai nuostolius, padarytus dėl unijos valdybos arba administracijos vadovo sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus ir šiuos įstatus. Valdybos nario ir valdybos pirmininko arba administracijos vadovo atsistatydinimas ar pašalinimas iš pareigų neatleidžia jo nuo nuostolių, kurie susidarė dėl jo kaltės, atlyginimo. Unijos valdybos nariai unijai padarytą žalą atlygina solidariai. Pavieniai valdybos nariai, priimant neteisėtus, unijai žalingus sprendimus balsavę prieš (tai turi būti užfiksuota protokole), nuo žalos atlyginimo atleidžiami.
5.79. Unijos stebėtojų tarybos nariai ir stebėtojų tarybos pirmininkas nuostolius unijai, padarytus dėl unijos stebėtojų tarybos sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus ir šiuos įstatus atlygina taip, kaip tą numato šių įstatų 5.78 punktas.
6. UNIJOS KAPITALAS IR PELNO PASKIRSTYMAS
6.1. Unijos kapitalą sudaro nuosavas kapitalas ir skolintas kapitalas.
6.2. Unijos nuosavą kapitalą sudaro:
6.2.1. pajinis kapitalas;
6.2.2. atsargos kapitalas;
6.2.3. praėjusių metų nepaskirstytas pelnas (nuostoliai);
6.2.4. privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas;
6.2.5. ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas;
6.2.6. einamųjų metų nepaskirstytas pelnas (nuostoliai).
6.3. Unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias unija įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius iš unijos narių, kredito unijų arba Centrinės kredito unijos išleisdama ilgalaikius skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis. Skolos vertybinių popierių pradinis išpirkimo terminas ir (ar) paskolos sutarties galiojimo terminas turi būti ne trumpesni kaip 5 metai. Unijos skolintas kapitalas turi atitikti visus pasitikėtinės (subordinuotos) skolos (paskolos) požymius.
6.4. Šių įstatų 6.2.1, 6.2.2, 6.2.3 ir 6.2.4 papunkčiuose nustatytų unijos nuosavo kapitalo dalių suma turi sudaryti ne mažiau kaip 15 tūkstančių litų. Tai yra mažiausias unijos kapitalas. Unijos valdyba, nustačiusi, kad unijos nuosavo kapitalo dalių, nustatytų šiame punkte, suma yra mažesnė už mažiausią unijos kapitalą, privalo apie tai nedelsdama pranešti priežiūros institucijai ir nedelsdama sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą. Unijos visuotinis narių susirinkimas privalo priimti sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti unijos kapitalą iki mažiausio unijos kapitalo dydžio. Apie unijos visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus dėl kapitalo atkūrimo unijos valdyba praneša priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
Pajinis kapitalas ir unijos pajai
6.5. Unijos pajinį kapitalą sudaro visų unijos pajinių įnašų vertė. Pajiniai įnašai gali būti tik piniginės įmokos. Unijos pajams Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymas netaikomas. Unijos pajai yra nematerialūs.
6.6. Mažiausias pajinio įnašo dydis negali būti mažesnis kaip 100 litų. Maksimalus pajinio įnašo dydis neribojamas. Asmuo priimamas į unijos narius, pajinį įnašą ir stojamąjį mokestį turi sumokėti per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo unijos valdybai dienos. Asmuo, nesumokėjęs pajaus per šį terminą, negali būti priimamas į unijos narius.
6.7. Išieškoti iš unijos jos nario pajinius įnašus, kurie yra unijos nuosavybė, draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš unijos narių.
Perskaičiuotas kapitalas
6.8. Unijos perskaičiuotas kapitalas yra unijos kapitalo suma, sumažinta priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais dydžiais ir tvarka.
Kapitalai ir rezervai
6.9. Unijos atsargos kapitalas sudaromas iš unijos narių papildomų įnašų ir (ar) atskaitymų iš unijos pelno. Unijos atsargos kapitalo paskirtis – garantuoti unijos finansinį stabilumą. Unijos atsargos kapitalas unijos eilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik unijos veiklos nuostoliams padengti.
6.10. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš unijos grynojo pelno atskaitymų. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 20 procentų unijos grynojo pelno, iki privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudarys 1/5 unijos nuosavo kapitalo. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas unijos narių eilinio arba neeilinio (per metus) visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo unijos veiklos nuostoliams padengti, iš grynojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.
6.11. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas – ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas, nukainojamas ar perleidžiamas kitiems asmenims. Rezervo dalis, likusi nepanaudota nurašius, nudėvėjus ar perleidus kitiems asmenims ilgalaikį materialųjį turtą, finansiniams metams pasibaigus gali būti pervedama į paskirstytinąjį rezultatą. Šis rezervas negali būti tiesiogiai naudojamas unijos veiklos nuostoliams padengti.
Pelno paskirstymas
6.12. Unijos pelnas arba nuostoliai yra unijos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš unijos finansinių metų pajamų atskaičius tų metų unijos išlaidas.
6.13. Grynasis pelnas arba nuostoliai yra grynasis unijos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš unijos finansinio metinės veiklos rezultato atėmus ataskaitinio laikotarpio apskaičiuotas mokesčių sumas. Per finansinius metus gautas grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostoliai) turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams, kai eilinis unijos visuotinis narių susirinkimas tvirtina metinę finansinę atskaitomybę.
6.14. Jeigu pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra teigiama (pelnas), unijos visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą dėl pelno paskirstymo. Sprendime turi būti nurodyta:
6.14.1. nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) finansinių metų pradžioje;
6.14.2. grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas;
6.14.3. atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą;
6.14.4. atskaitymai į unijos atsargos kapitalą;
6.14.5. pelno dalis, skiriama apyvartai proporcingoms išmokoms ir (ar) dividendams mokėti;
6.14.6. pelno dalis, skiriama šių įstatų 6.18 punkte nurodytiems tikslams;
6.14.7. nepaskirstytasis pelnas.
6.15. Šių įstatų 6.14.5 ir 6.14.6 papunkčiuose nurodytiems mokėjimams atlikti pelnas gali būti skiriamas tik po to, kai yra padaryti privalomi unijai atskaitymai į unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus ir yra padengti unijos nuostoliai.
6.16. Šių įstatų 6.14.5 papunktyje nurodytos apyvartai proporcingos išmokos yra išmokos unijos nariams iš pelno, mokamos proporcingai unijos narių palūkanų apyvartai unijoje. Unijos nario palūkanų apyvarta unijoje yra finansiniais metais unijos nario gautų iš unijos palūkanų pajamų ir unijai sumokėtų palūkanų išlaidų suma, apskaičiuota metinio buhalterinio balanso pagrindu.
6.17. Šių įstatų 6.14.5 papunktyje nurodyti dividendai yra unijos  nariams išmokama pelno dalis, skirstoma proporcingai kiekvieno unijos nario turimo pajaus dydžiui, kuris buvo pasibaigus finansiniams metams už kuriuos skirstoma. 
6.18. Unijos narių susirinkimas gali priimti sprendimą skirti dalį unijos pelno šiems tikslams:
6.18.1. unijos informacinių technologijų vystymo projektams remti;
6.18.2. teikti paramą Lietuvos Respublikoje veikiančių bendruomenių veiklai remti;
6.18.3. unijos organų narių ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimui bei mokymams organizuoti;
6.18.4. paramos nelaimės atveju teikimas unijos nariams.
Nuostolių padengimas
6.19. Jeigu pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra neigiama (nuostoliai), unijos nariai priima sprendimą padengti šiuos nuostolius. Nuostoliai dengiami:
6.19.1. pervedimais iš privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo;
6.19.2. pervedimais iš atsargos kapitalo.
6.20. Jeigu iš rezervų pervedamų sumų nepakanka nuostoliams padengti:
6.20.1. likę nepaskirstyti nuostoliai gali būti dengiami unijos narių pajiniais įnašais arba perkeliami į kitų finansinių metų pradžią, jei dėl susidariusių nuostolių unijos nuosavas kapitalas netampa mažesnis už nustatytą mažiausią unijos kapitalą;
6.20.2. likę nepaskirstyti nuostoliai privalo būti dengiami unijos narių pajiniais įnašais, jei dėl susidariusių nuostolių unijos nuosavas kapitalas tampa mažesnis už nustatytą unijos mažiausią kapitalą.
6.21. Jeigu atlikus unijos veiklos įvertinimą paaiškėja, kad dėl unijoje susidariusių nuostolių unijos nuosavas kapitalas tampa mažesnis už nustatytą unijos mažiausią kapitalą, unijos nariai privalo įmokėti papildomus įnašus į unijos privalomąjį rezervą ar rezervinį kapitalą arba atlikti papildomus pajinius įnašus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti unijos nuosavą kapitalą iki mažiausio kapitalo dydžio.
7. UNIJOS APSKAITA, FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ IR AUDITAS
7.1. Unijos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.
7.2. Unija privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat unijos pasirinkta apskaitos politika. Apskaitos politika turi apimti bendruosius apskaitos principus, apskaitos metodus ir taisykles, skirtas unijos apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti.
7.3. Unijos veiklos apskaitos sistema privalo būti organizuota taip, kad:
7.3.1. finansinė atskaitomybė rodytų tikrą unijos finansinę būklę ir veiklos rezultatus;
7.3.2. sudarytų sąlygas unijos vadovams saugiai ir patikimai naudoti bei valdyti unijos turtą ir juo disponuoti;
7.3.3. sudarytų sąlygas unijos nariams ir įstatymų įgaliotoms institucijoms tikrinti ir kontroliuoti unijos, jos vadovų ir kitų darbuotojų, turinčių teisę priimti sprendimus, dėl kurių atsiranda unijos prievolės kitiems asmenims, veiklą ir unijos finansinę būklę.
7.4. Unijos finansinę atskaitomybę sudaro tarpinė finansinė atskaitomybė ir metinė finansinė atskaitomybė.
7.5. Tarpinė finansinė atskaitomybė – tai finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis. Tarpinės finansinės atskaitomybės sandarą ir pateikimo priežiūros institucijai periodiškumą nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
7.6. Metinę finansinę atskaitomybę sudaro:
7.6.1. balansinė ataskaita;
7.6.2. pelno (nuostolių) ataskaita;
7.6.3. aiškinamasis raštas.
7.7. Pasibaigus finansiniams metams, unija privalo:
7.7.1. per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki eilinio unijos visuotinio narių susirinkimo, pateikti priežiūros institucijai revizijos komisijos (revizoriaus) ar audito įmonės patikrintą metinę finansinę atskaitomybę (metines finansines ataskaitas), sprendimo dėl pelno paskirstymo projektą ir revizijos komisijos (revizoriaus) ar auditoriaus išvadą;
7.7.2. per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki eilinio unijos visuotinio narių susirinkimo, sudaryti sąlygas unijos nariams susipažinti su revizijos komisijos (revizoriaus) ar audito įmonės patikrinta metine finansine atskaitomybe (metinėmis finansinėmis ataskaitomis), sprendimo dėl pelno paskirstymo projektu ir revizijos komisijos (revizoriaus) ar auditoriaus išvada;
7.7.3. ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu patvirtinti metinę finansinę atskaitomybę ir priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo;
7.7.4. per 3 darbo dienas po unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo priėmimo pateikti priežiūros institucijai šio susirinkimo patvirtintą metinę finansinę atskaitomybę ir sprendimą dėl pelno paskirstymo.
7.8. Unijos visuotinis narių susirinkimas negali priimti sprendimo dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra revizijos komisijos (revizoriaus) ar auditoriaus atliktas metinės finansinės atskaitomybės patikrinimas.
7.9. Už metinėje finansinėje atskaitomybėje pateiktos informacijos teisingumą atsako unijos administracijos vadovas įstatymų nustatyta tvarka.
7.10. Unijos visuotinis narių susirinkimas renka audito įmonę einamųjų ir ne daugiau kaip dvejų ateinančių finansinių metų metinei finansinei atskaitomybei patikrinti. Unija iki einamųjų finansinių metų pirmojo pusmečio pabaigos privalo su unijos visuotinio narių susirinkimo išrinkta audito įmone sudaryti sutartį dėl metinės finansinės atskaitomybės audito ir pateikti ją priežiūros institucijai.
7.11. Reikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų pareigas ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas.
8. UNIJOS PASLAPTYS
8.1. Unijos paslaptimi laikomi visi unijai žinomi unijos kliento duomenys ir informacija apie:
8.1.1. unijos kliento turimas unijoje sąskaitas, lėšų likučius šiose sąskaitose, kliento atliekamas operacijas su savo sąskaitoje esančiomis lėšomis, sutarčių, pagal kurias klientui buvo atidarytos sąskaitos, sąlygas;
8.1.2. unijos kliento skolinius įsipareigojimus unijai, sutarčių, pagal kurias atsirado šie skoliniai įsipareigojimai, sąlygas;
8.1.3. kitas unijos klientui suteiktas finansines paslaugas, sutarčių, pagal kurias teikiamos finansinės paslaugos, sąlygas;
8.1.4. unijos kliento finansinę būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus, skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims ar sandorius su kitais asmenimis, kliento komercines (gamybos) ar profesines paslaptis.
8.2. Unija, unijos darbuotojai ir bet kurie kiti asmenys, kurie žino unijos paslaptį sudarančią informaciją, privalo neribotą laiką neatskleisti tokios informacijos, išskyrus šių įstatų 8.3-8.5 punktuose ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus.
8.3. Unijos klientui arba kliento rašytiniu prašymu, kuriame nurodyta, kam ir kokia informacija turi būti pateikta, gali būti atskleista tik su klientu susijusi unijos paslaptį sudaranti informacija.
8.4. Unija turi teisę atskleisti informaciją, sudarančią unijos paslaptį, teismui ar kitiems asmenims, jei tai būtina ginant unijos teisėtus interesus ir tik tiek, kiek tai būtina savo interesams ginti.
8.5. Unija teikia unijos paslaptį sudarančią informaciją Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nurodytoms institucijoms, taip pat įstatymų nustatyta tvarka kitiems asmenims, jei pagal įstatymus unija privalo teikti joms tokią informaciją.
8.6. Unijos valdyba gali nustatyti informaciją, kuri laikoma unijos komercine paslaptimi. Komercine paslaptimi negali būti laikoma informacija, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti vieša. Unijos organų nariai, darbuotojai, unijos nariai ir bet kurie kiti asmenys, kurie žino unijos komercinę paslaptį sudarančią informaciją, privalo neatskleisti tokios informacijos tol, kol ši informacija laikoma komercine paslaptimi.
8.7. Vietose, kuriose unija teikia finansines paslaugas klientams, kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje privalo būti nurodytas unijos pavadinimas ir finansinės paslaugos, kurias turi teisę teikti unija, taip pat turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti su šių įstatų 8.8 punkte nurodyta informacija.
8.8. Prieš sudarydama sutartį dėl finansinių paslaugų teikimo, unija privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su finansinių paslaugų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, ir kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.
9. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
9.1. Pranešimus unijos reorganizavimo, likvidavimo atvejais, taip pat visus kitus pranešimus, kuriuos Lietuvos Respublikos įstatymai numato skelbti viešai, unija skelbia laikraštyje „Kurier Wilenski“, jeigu Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas ar kiti įstatymai nenumato kitaip.
9.2. Unija reorganizuojama ir likviduojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo ir, jei Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas nenustato kitaip, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka. Unija negali būti pertvarkoma.
9.3. Unijos bankroto procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, jeigu Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas nenustato kitaip.
9.4. Unijos visuotiniam narių susirinkimui priėmus sprendimą dėl unijos įstatų pakeitimo, unija privalo pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus juridinių asmenų registre. Unijos įstatų pakeitimai gali būti įregistruoti juridinių asmenų registre tik gavus priežiūros institucijos leidimą, jeigu keičiamos įstatų nuostatos dėl:
9.4.1. unijos pavadinimo ar buveinės;
9.4.2. mažiausio ir didžiausio pajinio įnašo dydžių, pajaus suteikiamų teisių;
9.4.3. unijos organų kompetencijos, jų skyrimo ir atšaukimo tvarkos;
9.4.4. atvejų, kada skolinimas galimas administracijos vadovo sprendimu, unijos valdybos sprendimu savarankiškai be paskolų komiteto pritarimo ir kada toks skolinimas negalimas be paskolų komiteto pritarimo.
9.5. Unijos įstatų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre.
9.6. Unijai tapus Centrinės kredito unijos nare jos teises ir pareigas taip pat nustato Centrinės kredito unijos įstatymas ir Centrinės kredito unijos įstatai.

Šie įstatai patvirtinti 2009 m. kovo 25 dieną įvykusiame Vilniaus regiono kredito unijos visuotiniame narių susirinkime.

Administracijos vadovas      Stanislav Ignatovič