Keturiasdešimt du decibelai – tiek vidutiniškai rodo matavimo prietaisas. Tiek skleidžia vidutinis šiuolaikinis šilumos siurblio lauko blokas. Palyginimui – tai tyliau nei bibliotekoje, kur triukšmo lygis siekia apie keturiasdešimt penkis decibeles. Skamba nekaltai? Tada kodėl Europoje daugėja skundų ir net teisminių ginčų dėl šilumos siurblių keliamo triukšmo?
Atsakymas slypi ne decibeluose, o fizikoje, psichologijoje ir urbanistikoje.
Pirmiausia – fizika. Decibelai matuoja garso intensyvumą, bet ne jo pobūdį. Šilumos siurblio kompresoriaus garsas yra žemadažnis, monotoniškas ir nuolatinis. Žmogaus ausis tokį garsą suvokia kitaip nei, pavyzdžiui, paukščių čiulbesį ar automobilių triukšmą – jis „įsigeria” į sąmonę ir pradeda erzinti net tada, kai objektyviai yra tylus. Švedijos akustikos tyrimų institutas nustatė, kad žemadažnis triukšmas net keturiasdešimties decibelų lygyje gali trukdyti miegui, jei šaltinis yra arti miegamojo lango.
Antra – urbanistika. Lietuvoje daugelis individualių namų stovi šalia vienas kito, su nedideliais atstumais tarp sklypų. Patikimi šilumos siurbliai oras oras gali būti itin tylūs, bet jei lauko blokas sumontuotas prie pat kaimynų miegamojo sienos – net minimalus triukšmas gali tapti konflikto priežastimi. Norvegijoje ir Danijoje jau galioja taisyklės, reglamentuojančios minimalų atstumą nuo sklypo ribos iki lauko bloko – paprastai nuo trijų iki penkių metrų.
Trečia – psichologija. Triukšmas, kurį sukelia „svetimas” šaltinis (kaimyno įrenginys), suvokiamas kaip labiau erzinantis nei lygiai toks pats triukšmas iš „savo” šaltinio. Tai gerai dokumentuotas psichoakustinis efektas, kuris paaiškina, kodėl žmogus gali miegoti šalia savo veikiančio šilumos siurblio, bet kaimyno siurblys jam „neleidžia užmigti”.
Ką galima padaryti? Pirma – rinktis siurblį su žemu triukšmo lygiu. Geriausi modeliai šiandien pasiekia dvidešimt–dvidešimt penkis decibeles naktiniu režimu. Antra – apgalvoti montavimo vietą: vengti sienų, atsuktų į kaimynų pusę, naudoti antivibracinius pagrindus, rinktis tinkamą aukštį. Trečia – iš anksto pasikalbėti su kaimynais. Dažniausiai konfliktai kyla ne dėl realaus triukšmo lygio, o dėl neinformuotumo ir netikėtumo.
Ketvirta – naudoti triukšmą slopinančius gaubtu arba akustines sieneles. Rinkoje egzistuoja specialios triukšmo barjero sistemos, kurios sumažina garso lygį papildomais trimis–penkiais decibelais. Tai gali atrodyti nedaug, bet decibelų skalė yra logaritminė – trys decibelai reiškia garso energijos sumažėjimą perpus.
Lietuvoje kol kas nėra specifinių taisyklių dėl šilumos siurblių triukšmo, tačiau galioja bendrieji triukšmo normatyvai gyvenamojoje aplinkoje – keturiasdešimt penkis decibeles dieną ir trisdešimt penkis naktį, matuojant prie artimiausio gyvenamojo pastato. Dauguma šiuolaikinių siurblių šias ribas atitinka, bet montavimo vieta gali viską pakeisti.
Galiausiai, verta paminėti, kad efektyvūs šilumos siurbliai nebūtinai yra garsiausi. Inverterinė technologija, kuri leidžia siurbliui veikti mažesniu pajėgumu, kai visas galingumas nereikalingas, kartu drastiškai sumažina triukšmą. Siurblys, veikiantis penkiasdešimčia procentų galingumo, yra gerokai tylesnis nei tas pats siurblys pilnu pajėgumu. Tai dar viena priežastis, kodėl tinkamas parinkimas – ne per mažas, ne per didelis – yra svarbus ne tik efektyvumui, bet ir akustiniam komfortui.
Triukšmo klausimas nėra priežastis atsisakyti šilumos siurblio. Tai priežastis jį teisingai pasirinkti ir tinkamai sumontuoti. Šiandieniniai siurbliai yra tyliausi per visą technologijos istoriją, ir tendencija aiški – kiekviena nauja karta tampa dar tylesnė. Gamintojai investuoja milijonus į akustinį dizainą, nes supranta, kad urbanizuotoje aplinkoje triukšmas gali būti lemiamas pirkimo kriterijus. Pirkėjui tai reiškia, kad rinkoje yra sprendimų kiekvienai situacijai – reikia tik žinoti, ko ieškoti, ir pasitarti su profesionalu.
Ir toks profesionalas padės rasti sprendimą, kuris tenkintų ir jus, ir jūsų kaimynus.